Tikslai

• Padėti lietuviškajam mikro ir smulkiajam verslui prisitaikyti prie globalizacijos tendencijų, operatyviai ir dinamiškai plėsti savo sumanymus ir veiklas į euro zonos ir pasaulio šalis;
• Skatinti verslo mobilumą, ekspansiją į palankiausias mažajam verslui šalis, išlaikant ryšius su Lietuva, tačiau nelaukiant "pyragų" ir malonės iš dangaus ar valdžios, bet veikiant patiems;
• Ieškoti europinių ir pasaulinių verslo galimybių bei nišų, užpildyti jas savo inovacijomis ir moderniomis technologijomis, efektyvia marketingine taktika paremtomis veiklomis;
• Steigti lietuviško inovatyvaus smulkiojo verslo atsparos taškų tinklą šalyse, labiausiai palankiose idėjų ir inovacijų vystymui.

Planuojami pradiniai žingsniai "išorinėje erdvėje"

• Kontaktai ir institucinė parama SAVAM VERSLO RATUI tiek konkrečiose užsienio šalyse, tiek inovatyvaus verslo plėtra suinteresuotų oficialių lietuviškųjų struktūrų;
• Perspektyviausių veikos sričių ir nišų, orientuotų į "wow projektus", paslaugas, aptarnavimą, socialines inovacijas etc analizė ir atranka;
• Pagalba koncentruotų verslo planų parengimui;
• Konsultacijos ir finansinės paramos mechanizmų analizė, paraiškų potencialiems finansavimo šaltiniams rengimas;
• Esant poreikiui — kalbų mokymas, verslo aplinkos, tradicijų ir specifikos, įstatyminės ir dokumentų bazės pažinimas, biuro patalpos ir įranga, unifikuotos sekretoriavimo/administravimo, buhalterinės apskaitos, juridinio konsultavimo paslaugos.

Potencialiems savo verslo rato nariams

• pageidaujami kriterijai: gera reputacija, patikimumas, verslo patirtis, sumanymų originalumas ir inovatyvumas, pirminiai finansiniai resursai, komunikabilumas, dinamiškumas etc.

Kiti svarbūs savo verslo rato aspektai

• moralinio pasitenkinimo bei materialinės naudos, sėkmės siekimas kiekvienam atskirai ir visiems kartu;
• konfidencialumas ir garantijos atskirų subjektų ir bendrajai vidinei informacijai apsaugoti;
• pagrindiniai SAVO VERSLO RATO pricipai — inovatyvumas, greitis, veržlumas, kompetencija.

Apie projektą "INNOVATIVE PEOPLE WITHOUT BORDERS"

 

 

Kas šiandien itin svarbu Europai?

Viena svarbiausių bendros, vieningos Europos išlikimo ir sėkmingos raidos prielaidų – įvairiapusė, gili ir plati integracija, o taip pat inovacijų plėtra ir diegimas. Šios prielaidos bei galima jų sąveika apžvelgiamos žemiau.

 

Probleminė situacija.

Judumo problema. Šiuo metu vykdomos įvairios ES mobilumo, mainų programos ir joms skiriamos lėšos duoda pakankamai menką efektą. „Senoji“ Europa visumoje vis dar mažai ką žino apie naująsias šalis. Jei kultūrinėje erdvėje integraciniai procesai yra kažkiek pažengę, tai ekonominėje ir socialinėje yra pakankamai didelis vakuumas. Priverstinės „juodadarbių“ migracijos „pažintinis efektas“ daugiau negatyvus, nei teigiamas. Naujoji verslo ir inovacijų integracija pakankamai sunki dėl susiklosčiusių  tradicijų (ir jų nežinojimo), skirtingos  konkurencinės aplinkos, nepasitikėjimo, informacijos trūkumo, kalbinių barjerų,  ryšių neturėjimo. Kita vertus, „senosios“ šalys, nors ir turi gerus demokratijos svertus, nedidelį korupcijos lygį, išvystytas ir palankias verslo skatinimo  priemones bei mechanizmus (ypač vertinant  smulkųjį ir vidutinį verslą - realųjį ekonomikos pagrindą),  turi mažokai „vežančios“ energijos, vangiai ieško inovacijų, neturi nuostatų veikti aktyviai  ir pasiaukojamai. Situacija „naujosiose“ šalyse priešinga – yra pakankamai idėjų, aktyvių žmonių, verslo veiklos „alkis“,  tačiau  realizuoti galimybių savo šalyse negali dėl didelių biurokratinių barjerų, verslo skatinimo „popieriniame“ lygmenyje etc. Emigravę į kitas šalis, net ir turėdami žinių bei noro, potencialūs ir kūrybingi piliečiai dažniausiai dirba nekvalifikuotą darbą, nerealizuoja savo galimybių ir nekuria galimos vertės (arba tai įvyksta po pakankamai ilgo laiko). Taip lieka neišnaudojamas (prarandamas) didžiulis ekonominis potencialas.

Jei žiūrėti plačiau, reikalinga dviejų krypčių europinė integracija: reikia atsižvelgti ne tik į „naujosios“ ir „senosios“ Europos skirtumus, bet ir į išryškėjusias „šiaurinės – centro“ bei „pietinės“ Europos disproporcijas, pirmiausiai ekonominėje erdvėje. Kita vertus, svarbu matyti ir emigracijos iš trečiųjų šalių įtaką, šiuo požiūriu vykdomą atskirų ES šalių politiką bei veikiančius praktinius svertus ir konkrečias programas.

Liepos 13-osios Europos Komisijos komunikate „Užtikrintas laisvas darbuotojų judėjimas. Teisės ir pagrindiniai pokyčiai“ konstatuota, kad apie 11,3 milijono, arba 2,3 %, ES gyventojų gyvena svečioje ES valstybėje. Nors šis skaičius 4 milijonais didesnis nei prieš dešimt metų, „Eurobarometro“ atlikto tyrimo rezultatai paskatino laisvą darbuotojų judėjimą kaip prioritetą įtraukti į EK ekonomikos strategiją „Europa 2020“.

Komunikate taip pat rašoma, kad „be teisinių barjerų europiečiams kyla ir administracinių bei praktinių kliūčių. Būstas, kalba, sutuoktinių užimtumas – tik keli tarptautinį judumą lemiantys veiksniai.“ Taip pat minimi grįžimo aspektai, istoriniai barjerai ir judumo patirties pripažinimas, ypač mažosiose ir vidutinėse įmonėse.

Akivaizdu, kad teise gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje naudojasi nepakankamai europiečių. Kita vertus, kai kurios ES šalys (Vokietija, Austrija) vis dar tebetaiko didesnius ar mažesnius barjerus laisvam darbuotojų judėjimui.

Tenka pastebėti, kad EK komunikate judumas orientuotas į sąvoką „laisvas darbuotojų judėjimas“. Siekiant esminės ES integracijos, reikia kalbėti plačiau – apie asmeninių iniciatyvų, bendruomeninių idėjų, kultūrų, smulkiojo/vidutinio verslo mobilumą, sambūvį ir sinergiją plačiu mastu.

Kuo bus didesnis ir spartesnis kanalų – konkrečių (pirmiausiai asmeninių) ryšių tarp ES šalių ir integracijos lygis, tuo didesnė tikimybė „susisiekiančių indų principu“ perimti-perduoti gerąją patirtį, rastis tarpusavio sampratai, gerbūvio ir gyvenimo kokybės skirtumų panašėjimui.

 

Inovacijų plėtros dimensija. Asmenų judumo, arba „tikslinio mobilumo“ viena iš proveržio krypčių galėtų būti sėkmingai derinama su ES politika ir veiksmais inovacijų srityje.

Be investicijų ir gamybos procesų tobulinimo, be naujų verslo krypčių kūrimo ir taikymo šiandien ekonomikos pasaulis sunkiai įsivaizduojamas. Kasmet vis daugiau lėšų skiriama inovacijų sričiai plėtoti. Europos Komisija paskelbė, kad į mokslinius tyrimus ir inovacijas artimiausiais metais ketina investuoti beveik 6,4 milijardo eurų – ta bene didžiausias investicinis paketas ES istorijoje. Be to, atskiros ES šalys papildomai numato savarankiškus ekonomikos skatinimo ir inovacijų plėtros  paketus. Moksliniai tyrimai padeda ne tik geografiškai išplėsti verslą, sustiprinti pozicijas kitų šalių rinkose, bet ir kurti ateities verslo technologijas. Inovacijos – tai ir technologinės, o taip pat ir verslo organizavimo, valdymo, veiklos naujovės, kurias tenka kurti arba jau esamas pritaikyti versle.

Šie paketai (tiksliau – jų panaudojimo tikslingumas ir efektyvumas) netolimoje ateityje gali lemti ES raidą tiek globalioje, tiek vidinėje erdvėje.

Tačiau „inovacijų bumo“ kryptis, be aiškių privalumų, turi ir tam tikrų klausimų, trūkumų ar net pavojų. Trumpa jų santrauka (detalesnis plėtinys pateikiamas atskirai):

 

·           Inovacijos kitu kampu: tai natūralus procesas, iššūkis ar „šaudymas iš patrankos į žvirblius“?

·           Kūrybiškumas ir inovatyvumas – ar galime dėti lygybės ženklą? Vaizdžiai tariant – dainuoti gali kiekvienas, tačiau tai nebūtinai iššauks minios veržimąsi pasiklausyti. Originalumas, nesukuriantis vertės, nėra visuomenei ar jos daliai naudingas kūrybiškumas. Kitaip sakant, toli gražu ne visos inovacijos sudarys prielaidas ar postūmį pozityviems aplinkos pokyčiams. Ką ir kaip verta skatinti, į ką investuoti?

·           Kiek kūrybiškumas ir saviraiška įtakoja visuomenės (šalių) ir atskirų jos narių imlumą inovacijoms? „Masinio“ kūrybiškumo  vizijos ir technologijų plėtra. Akademiniai kūrėjai – sau ar visuomenei? Inovacijų tarpininkai (prodiuseriai) tarp akademinių/ mokslo struktūrų, verslo ir visuomenės – atsitiktinis reiškinys ar sistema, kiek ji reikalinga?

·           Kūrybinė visuomenė, kaip post industrinės, informacinės, žinių visuomenės išdava  – madingas šiandienos žodis ar/ir vienas iš orientyrų, siekiant šalių pažangos, veržlumo, konkurencingumo?

·           Sąlygos ir paskatos rastis inovacijoms,  aplinkos įtaka (paprastai bet kokia inovacija – naujas požiūris į esamą daiktą ar reiškinį bei pastangos jį pakeisti). Kiek tai suprantama, priimtina aplinkai? Kaip didžioji visuomenės dalis žiūri į jiems naujus, nesuprantamus dalykus? Kaip (ar) priima juos kuriančius asmenis? Tolerancija ir pasipriešinimas inovacijoms.

·           Žmonių, sugebančių matyti perspektyvą, formuoti jos elementus įvairiose srityse (daiktai, procesai, reiškiniai), įvairiose veiklos sferose yra sąlyginai nedidelė(?) dalis.  Inovatorių poreikis natūraliai ir specifinei aplinkai. Inovatyvių asmenybių procentas ES šalyse, ugdymo procesas.

·           Inovacijų diegimas, kaip organizacinis procesas. Tai neišvengiami pokyčiai, dažnai tam tikro stabilumo suardymas. Sistemine prasme tam tikrais atvejais tai iššaukia uždarą ar atvirą pasipriešinimą, nes tam reikia persikvalifikuoti, įgyti naujas kompetencijas, persiorganizuoti. Tai susiję su asmeniniais iššūkiais, papildomais laiko ir finansiniais resursais, konkurencine aplinka.

·           Socialinis, ekonominis, edukacinis – kultūrinis, politinis inovacijų poveikis. Ar jie numatomi, planuojami?

·           Inovaciniai procesai ir socialinė, kultūrinė, ekonominė atskirtis. Neišvengiamai inovacijas pirmiausiai perima, priima, panaudoja tik tam tikra visuomenės dalis. Kokios to priežastys? Kaip tai veikia visuomenės ir atskirų jos grupių vystymosi, konkurencingumo, sambūvio aspektus? Kaip išvengti atskirties didėjimo?

·           Inovacijų nauda ir jų baimė. Kodėl dažnai ne(pa)sinaudojama akivaizdžiais (paslėptais) inovacijų privalumais? Inovatyvūs produktai – kiek jie naudojami, koks procentas naujovių pasiimamas iš aplinkos?

·           Inovacijų įterptis, visuomenės imlumas inovacijoms. Kaip (ar) tai skatinama, kokiu lygiu (ar yra konkrečios programos, kokios?), koks tam skiriamas finansavimas? Kas vyksta ES šalyse realiai?

·           Švietimo (žinojimo) sindromas.  Ar yra vieta, kur „atsijojamos“ inovacijos, galinčios duoti didžiausią (greičiausią etc) efektą šaliai, bendruomenėms, piliečiams? Kokiu keliu inovacijos ateina į mases, ar galima (ir kaip) jį keisti (pvz. „Inovacijų prodiuserių“ tinklo kūrimas)? Kokia iš to nauda inovatoriams, verslui, visuomenei, valstybei, kaip tai pamatuojama?

·           Technologinės, socialinės, kultūrinės inovacijos – kam ir kodėl skiriami prioritetai?

·           „Darbas sau“ ir „darbas kitiems“, inovatyvumo indeksas.

·           Aukščiau pateiktų klausimų vertinimas atskirų šalių ir ES kontekste. Kiek (ar) galioja inovatoriams atskirose ES šalyse priežodis „savame kieme pranašu nebūsi“? Kaip efektyviai spręsti užimtumo ir ekonomines problemas per inovacijų (inovatyvių žmonių) mainų „prizmę“?

 

Akivaizdu, kad šiandien tarp „senųjų“ ir „naujųjų“ Europos Sąjungos valstybių (taip pat atskirų regionų) egzistuoja didelis disbalansas įvairiose sferose. Milijardinės ES investicijos gali ne tik paspartinti vystymąsi, bet ir padidinti atotrūkį tarp pirmaujančių ir atsilikusių šalių. Imantis konkrečių veiksmų bei projektų bei siekiant efektyvaus lėšų panaudojimo ir optimalaus rezultato, į aukščiau minėtus klausimus bei problemas neišvengiamai teks atkreipti dėmesį. Įžvalga bei realių veiksmų subalansuotumas tiek Europos Parlamento, Europos Komisijos, tiek  atskirų šalių kontekste gali lemti, kaip toliau vystysis Europos Sąjunga – tolygiai, sinergiškai ir darniai ar vis didėjant skirtumams tarp ekonominių rodiklių ir gyvenimo kokybės, nesutarimams ir priešpriešai. Pastarasis scenarijuos, deja,  anksčiau ar vėliau lemtų ES iširimą.

 

Problemų sprendiniai.

Konkretūs, į rezultatus orientuoti sprendiniai galimi keliuose lygmenyse:

-       Europos Parlamento, Europos Komisijos reglamentų ir aktų, iniciatyvų parengimas. Vienas iš sprendinių gali būti 2010 m. antroje pusėje ketinamos priimti Europos Komisijos iniciatyvos „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ tobulinimas;

-       Bendradarbiavimo programų tarp ES šalių, municipalitetų, bendruomenių parengimas (papildymas);

-       Iniciatyvos „iš apačios“ (pavyzdys pateikiamas žemiau).

 

Kaip tai įgyvendinti praktiškai?

Vienas iš galimų kelių – skatinti integraciją per inovacijų ir „gaivaus verslo“ (fresh business) „ekspansiją“ iš naujųjų ES šalių, sukuriant galimybes lygiaverčiai  (galbūt - netgi teikiant prioritetą) įsitraukti į smulkaus ir vidutinio verslo programas „senosiose“ ES šalyse. Beje, faktiškai tokios galimybės yra ir dabar, tačiau sistemiškai neveikia. Tikslinė paskata ir parengtas praktinis mechanizmas būtų naudingas tiek europine prasme, tiek visiems proceso dalyviams – aktyviems ir energingiems, mobiliems piliečiams, jiems savo aplinką bei paramą verslui suteikiančioms šalims ir, kaip nebūtų keista, šaliai – inovatyvių piliečių „teikėjai“. Jei „migracijos“ sąvoka bus pakeista į „tikslinį mobilumą“ su paramos mechanizmu, išliks aktyvus grįžtamasis ryšys ir teigiamos nuostatos su laiku perkelti išvystytą įdirbį į savo gimtą šalį.

 

Siekiant dinamiškumo ir efektyvių rezultatų pirmame etape gali būti rengiamas projektas sąlyginiu pavadinimu „Innovative people without borders“. Tai – viešosios įstaigos „Inovacijų poligonas“ iniciatyva, pagrįsta galimu šalių suinteresuotumu, tiesioginiais kontaktais, siekiamais aiškiais rezultatais ir praktine nauda visoms dalyvaujančioms pusėms.

 „Inovacijų ekspansijos“ tikslai ir uždaviniai:

-       rasti nišas inovatyvioms socialinėms, ekonominėms, kultūrinėms veikloms konkrečioje aplinkoje;

-       siekti konkrečių rezultatų inovacijų sklaidos, jų naudojimo, visuomenės imlumo inovacijoms skatinimo srityse;

-       aktyviai tarpininkauti, prodiusuoti, organizuoti inovacijų srautą „iš inovatyvios terpės – visuomenei ir verslui“;

-       inicijuoti, parengti ir įgyvendinti konkrečius projektus.

Planuojami pagrindiniai žingsniai:

-       „fresh business“ idėjų (formuojamas bazinis jų paketas įvairioms aplinkoms, prioritetas – „fresh eye consulting“, socialinis verslas, „edutainment“; pagrindinės tikslinės grupės – senjorai, imigrantai) bei jų generatorių, „tiksliniam mobilumui“ pasirengusių inovatyvių žmonių paieška ir atranka naujosiose ES šalyse (pirmiausiai – Lietuvoje);

-       pasirengimo „tiksliniam mobilumui“ etapas – kalbiniai, kultūriniai, aplinkos pažinimo seminarai/kursai, grupių formavimas pagal interesus ir veiklas, priimančios aplinkos ypatumus;

-       priimančioji pusė: vieta, infrastruktūra, gyvenimo ir veiklos sąlygos, verslo-kultūrinės terpės analizė, pirminis veiklos planas 1-5 metų laikotarpiui;

-       organizaciniai aspektai, vadybinis modelis;

-       finansavimo mechanizmas.

Pagrindiniai „tikslinio mobilumo“ principai: „self employment“, konkretus veiklos laukas (idėjos, praktiniai įgyvendinimo aspektai, finansiniai ištekliai, nauda ir rezultatas), „starting before the arriving“, sutartiniai aspektai su projekto dalyviais ir priimančiosiomis šalimis (municipalinėmis, privačiomis, NVO/visuomeninėmis struktūromis). Esant poreikiui bei galimybėms, projekto eigoje galimas įvairių ES, valstybinių bei municipalinių finansinių paramos mechanizmų pritraukimas.

Pagrindiniai integracijos į vietinę terpę (aplinką) principai: esamų tradicijų pažinimas ir priėmimas, jaukus sambūvis, savo gimtosios aplinkos kultūrinių tradicijų bei elementų pateikimas/propagavimas etc.

 

 

Organizaciniai aspektai. VšĮ „Inovacijų poligonas“ (projekto iniciatorius) ir projekto partnerių tikslinė veikla 2010m. periode:

-       tiriamoji/informacinė kampanija su potencialiomis I-jo etapo Europos šalimis – Švedija, Suomija, Danija, Belgija, Nyderlandais (....);

-       internetinis tinklalapis (www.innovativepeople.eu, org) su originalia turinio valdymo sistema;

-       atrankinis renginių/seminarų ciklas 10-tyje Lietuvos regionų 2010 rugsėjo – gruodžio mėn.;

-       „atraminių“ projekto kontaktų/institucinių ryšių suformavimas kitose I-jo etapo „tikslinio mobilumo - inovacijų ekspansijos“ šalyse (Latvija, Estija, Lenkija, Slovakija, Čekija) – iki 2010 gruodžio mėn.;

-       paramos ir finansiniai svertai - Europos Komisijos ir kitos mobilumo, mainų ir kultūrinės programos (pvz. „Europe for Citizens“, Leonardo, Norden etc.),  valstybės ir municipalinės, verslo lėšos.

 

„Innovation happens, when people from different backrounds and countries put together their ideas to create new solutions“ (video http://ec.europa.eu/enterprise/policies/innovation/index_en.htm) .

Pagal šį moto ir remiantis aukščiau įvardintais principais atitinkamos šalies (regiono, municipaliteto erdvėje) formuojamas tipinis infrastruktūrinis vienetas, kuriame pagal parengtą modelį kuriasi, gyvena ir vykdo savo veiklas jungtinė komanda (mini bendruomenė) iš įvairių ES šalių (pateikiama atskirai).

 

 

 

 

Parengė

 

Rimantas Varanauskas

VšĮ „Inovacijų poligonas“ direktorius